- nevėšėlis
- nevė•šėlis, -ė smob. 1. apykvailis žmogus: Tai nevė•šėlis: mokėsi mokėsi ir nieko neišmoko Klov. Ką tu čia su tuo nevė•šėliu prasidedi, ar nematai, kad jam trūksta! Rz. Ką tas nevė•šėlis pasakė, tai nėra ko vieryt Upt. 2. Rk nerangus žmogus: Tas nevė•šėlis sudaužė uzboną Sml.
Dictionary of the Lithuanian Language.